Apžvalga

2025 m. pirmąjį pusmetį prekybos muitai ir su jais susijęs neapibrėžtumas prisidėjo prie didelių ekonominio aktyvumo svyravimų, nemaža prekybos dalis buvo paankstinta, ypač Airijoje. Manoma, kad šių veiksnių išnykimas antrąjį pusmetį nulems papildomus svyravimus, dėl to ne taip aiškiai bus matomi bazinio impulso euro zonos ekonomikoje požymiai. Iš tikrųjų, atmetus Airijos duomenų svyravimų nulemtą kintamumą, kitų euro zonos šalių ekonomikos augimas buvo stabilesnis. Tikimasi, kad toks jis išliks ir antrąjį pusmetį. Pagal naująjį JAV ir ES prekybos susitarimą euro zonos eksportui į JAV numatomi didesni muitai, tačiau toks susitarimas padėjo sumažinti prekybos politikos neapibrėžtumą. Numatoma, kad vėlesniu prognozių laikotarpiu, palaikoma kelių veiksnių, euro zonos ekonomika augs sparčiau. Didėjantis realusis darbo užmokestis ir užimtumas, taip pat naujos valdžios sektoriaus išlaidos infrastruktūrai ir gynybai, daugiausia Vokietijoje, turėtų skatinti euro zonos vidaus paklausą. Be to, vertinama, kad ekonomikos augimo perspektyvą palankiai veiks ir mažiau griežtos finansavimo sąlygos (daugiausia dėl neseniai priimtų pinigų politikos sprendimų) bei 2027 m. atsigausianti užsienio paklausa. Numatoma, kad vidutinis metinis realusis BVP 2025 m. augs 1,2 %, 2026 m. – 1,0 %, o 2027 m. – 1,3 %. Palyginti su 2025 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, 2025 m. BVP augimo prognozė padidinta 0,3 procentinio punkto, atsižvelgiant į geresnius, negu tikėtasi, gaunamus duomenis ir ankstesnių duomenų korekcijų perkeliamąjį poveikį. Kadangi ne visi netikėti duomenys yra susiję su didesnio masto, nei anksčiau manyta, veiklos paankstinimu laikotarpio pradžioje, manoma, kad jie bus tik iš dalies atsverti antrąjį pusmetį. Dėl pabrangusio euro ir mažesnės užsienio paklausos (iš dalies dėl šiek tiek didesnių muitų, nei numatyta birželio mėn. prognozėse) 2026 m. prognozė sumažinta 0,1 procentinio punkto. 2027 m. infliacijos prognozė nepasikeitė^[1].

Infliacijos perspektyva atitinka infliacijos stabilizavimosi ties vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 % lygiu prognozę. Numatoma, kad bendroji infliacija, vertinama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), artimiausiu laikotarpiu iš esmės nesikeis ir kitą 2025 m. dalį bus apie 2 %, bet 2026 m. sumažės iki 1,7 %, o 2027 m. vėl padidės iki 1,9 %. Sumažėjimas 2026 m. susijęs su toliau laipsniškai švelnėjančiomis ne energetikos dedamosiomis, o energijos kainų kilimas turėtų toliau būti nepastovus, bet prognozių laikotarpiu padidėti iš dalies dėl to, kad 2027 m. pradės veikti naujoji ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS2). Numatoma, kad iš pradžių maisto produktų kainos toliau kils dėl uždelsto anksčiau kilusių tarptautinių maisto žaliavų kainų poveikio, bet 2026 ir 2027 m. kilimas sumažės ir bus šiek tiek didesnis nei 2 %. Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, turėtų sumažėti, nes slopsta spaudimas darbo užmokesčiui ir lėtėja paslaugų kainų kilimas, o euro pabrangimas veikia kainų nustatymo grandinę ir varžo prekių kainų kilimą. Numatoma, kad, lėčiau kylant darbo užmokesčiui, nes jau kompensuotas ankstesnis realiojo darbo užmokesčio mažėjimas, ir kartu atsigaunant našumui, gerokai lėčiau didės vienetinės darbo sąnaudos. Palyginti su 2025 m. birželio mėn. prognozėmis, bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozė 2025 ir 2026 m. padidinta 0,1 procentinio punkto dėl didesnių numatomų energijos žaliavų kainų bei prielaidų, taip pat dėl uždelsto didesnių tarptautinių maisto žaliavų kainų poveikio, kuris su kaupu atsveria euro pabrangimą. Numatoma, kad visus 2027 m. bus juntamas uždelstas euro pabrangimo poveikis, todėl tų metų prognozė sumažinta 0,1 procentinio punkto.